pienas

píenas sm. (1, pl. ir 3); SD153, H, R256 1. žinduolių patelių ar moterų tam tikrų liaukų baltas skystis: Pieno nebedaug karvė duoda Ob. Pirmatelė – tai tik pusė píeno Lnkv. Ožka vėl be píeno Pš. Turiu karvę su píenu (melžiamą) Mrj. Žiūrėsme: jėgu bus gera ant píeno, pasiliksme telyčėlę Mžš. Avis yra ... bandykštis, labai naudingas vilna, píenu, mėsa ir kailiu DP209. Kildytas pienas I. Pusiautraukis píenas Pc. Sustingęs pienas SD459. Su píenu atgaivinau ligonį J. Saldo píeno nenoriu Pn. Píeno rūgusio pavalgysi, tai nenorėsis gert Pls. Dobilo atolo liesesnis pienas Lk. Nugriebtas píenas Jrb. Saldaus píeno sūris Skr. Nenupiltas píenas Ds. Píeno kai [v]andenio (labai daug) Sld. Uždaviau karvei šakių, ir pasitaisė pienas: surūgsta kaip akmuo Lnk. Ateis žiema, užtruks píenas Dkš. [Karvė] tuo pačiu píenu vedė (nebuvo užtrūkusi) Grg. Antrus metus ji man tuo pačiu pienu atsivedė Ps. Mūs karvė gera – píenas su píenu (neužtrūksta) Mrj. Eisim pažiūrėt karvės – ji geran pienañ (daug pieno duoda) Vs. Ar jau visas čia ryto pienas? Alk. Į ką koši vakaro píeną, kad su vandeniu puodynę užėmei? Alk. Šita karvė didžiu pienu Šts. Ne tokio didelio pieno karvė Brš. Mano ožka didžiu pienu JD150. Aš karvytei žalio šieno, man karvytė balto píeno Grv. Mano amžiaus sulaukusi, rūgšto píeno neįkąsi Bsg. Kaipgi čia šiandie valgysim: ar su pienu, ar su mėsa? Srv. Kap užauginsim vaikus, neturėdami nė šlako pieno? Dkš. Į píeną daug nepragersi [pinigų] Rsn. Braškant pieną, randasi iš jo sviestas BBPat30,33. Daba ka surūgs píenas kai jakna Vl. Pienas susitraukė į ožio ragą (karvės mažai pieno beduoda) Šv. Píenas į ragą eina, [karvei] paėst nėr kur Erž. Karvei píeną atėmė Mrj. O ne dėl pieno aš esmu balta, ne dėl rožių raudona JV851. Karvelės priėdę pienẽlio atnešė Grv. Vaikas, sriubtelėjęs pienučio, užmigo rš. Pieneliùko pavalgysi, ir bus gerai Pc. Moma, duok pieniùko! Zt. Puodas susikūlė, pienutis pasiliejo Tat. Pas močiutę augau, pieneliu prausiau JV734. Pramanė mane pienužiu praustą, ant rožužių vaikščiojant KlvD220. Šitoj upelėj pienu teka, šitoj pievelėj šilkai želia MPs. Penėjo jį pana pieneliu Mž179. Bei ėrelio neviryk, kolei savo augyvės pieną žinda BB2Moz23,19. | prk.: Ir nei mėnulio danguje, nei vilko, staugiančio laukuos. Tik žvaigždės žiūri, lieja pieną Paukščių Taku J.Balt. Baltas kaip píenas K. Toj tankynėj grėbė šieną mergaitė balta kaip pienas (d.) Btg. Jos skaistūs veideliai kaip pienas išbalo LTR(Ldvn). Jo akys raudonesnės nei vynas, ir jo dantys baltesni nei pienas BB1Moz49,12. Baltas, kap píene praustas Vlkv. Veskim arklius tenai, tę žolė kap pienas (gera) Pls. Alus kaip píenas (su puta) Vb. Vėjis kaip pienas (šiltas) Krž. Visada nėr – kap ubagu píeno Smn. Šventas Jonas – pieno ponas PPr53. Pienẽlis yra ilga paltelė J. Kas, píeną begerdamas, dantis išdegė, tas ir į (šaltą) vandenį pučia J.Jabl. Rudenį píenas tik mylimam svečiui, o medus – nekenčiamam Trgn. Píeno marių niekur nerasi Sb. Pieno palieto visos katės laižo B. Susipranta katė, pieną paliejus Stn. Tiek naudos, kiek iš ožio píeno Vs. Iš ožio nė pieno, nė vilnos Sch92. Šite, vaikeliai, juodos karvės pienelio (sako motina, duodama vaikams vandens) Ml. ║ pl. Lp [i]daug (ppr. į indus supilto) pieno: Ir pienų̃ yra, ir visko Trs. Kiek ten bus pienų, sviestų, kiek bus galima prislėgti sūrių! A.Vencl. Pienų̃, sviestų – kiek nori! Msn. Šiandieną mano visi píenai surūgo Grg. Tie pienaĩ pasibaigė greit Grl. Dabar pãts sviestai, pãts píenai Skr. Paimkit iš čia tuos píenus Sb. Su pienais žmonės tebevažiuoja Trs. Ana jau parmauna su píenais Brs. ║ pl. rūgusio pieno žildiniai: Visus píenus išgraibė Kal. 2. kai kurių augalų, grybų ląstelėse esantis baltas skystis: Žolė, iš kurios baltas pienas sunkiasi, tryška, vadinas kiaulpienė J. ║ Nč iš aguonų ar kanapių sėklų išspaustos balkšvos sultys: Nuplikytas aguonas sumala, išsunka i gauna aguonų píeną Als. Aguonų pienas švelnina pilvo skausmus rš. Iš kanapių buvo gaminamas ir vadinamasis kanapių pienas, kuris pasninkų metu pakeisdavo karvės pieną rš. Alus numinis, kanapių pienu pradarytas, man širdį kaip su sviestu tepa Šts. Kanapės píenu apipylė, i šveičia bulbas vaikai Slk. ║ nugrūstų avižų skystimas: Sunkiam per rėtį [praskiestus vandeniu avižienius miltus], ašakos atlieka ant rėčio, pienas tas išbėga Sml. ║ balkšvas tam tikrų medžiagų (pvz., kalkių) skiedinys: Siena vopniniu pienu patraukta A1885,51. Vaismedžių kamienai baltinami kalkių pienu rš.

◊ bùliaus píenas

1. trintų kanapių ar aguonų sėklų skystis: Duok palaižyti buliaus pieno, ar jau saldus? VšR. Be buliaus pieno ir kisieliaus nėra Kūčios Mrj.

2. nugrūstų avižų skystimas, iš kurio verdamas kisielius: Kai avižos gerai nugrūstos, tai ir bùliaus píenas baltas, ir kisielius gardus Slv.

gaĩdžio píenas; LTR(Aln) duoninė, mutinys.

gegužė̃s (óžio NdŽ, pasiùtusios kárvės) píenas (pienẽlis) juok. degtinė: Davė gegužė̃s píeno buteliuką Brž. Eime, gal pas jį pasiutusios karvės pienelio rasim Skr.

jáučio (kíelės Šts, ver̃šio Mrc) píenas trintų aguonų sėklų skystis: Jaučio pieno gavėnioj [valgyti] Kb.

kaip iš (an) píeno labai gerai (sektis): Viskas eina kaip iš pieno Kur. Eisis kap an pieno Gs.

kaip (lyg) iš píeno plaũkęs (tráuktas) labai gražus, sveikas, skaistus: Vaikinas švarutėlis, kaip iš píeno plaũkęs Jnš. Kaip iš píeno plaũkęs: tik gurklį papūtęs vaikšto Jnšk. Mergučė kai iš pieno plaukus Rs. Kumeliai net žvilga, arba paršeliai, antai, kaip iš pieno plaukę Žem. Esu puiki ir gražiausia už visas moteriškas, kaip iš pieno traukta Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.

kaip iš píeno plaũkti

1. labai daug, gausiai atsirasti ko: Žmogui kaip iš pieno plaukė turtai TDrVI167. Kaip iš pieno darbai plaukia rš.

2. greit kilti, augti: Jis kaip iš pieno plaukia, greit ir gerai auga Gmž.

[mótinos] píenas (pienaĩ) ant (nuo) lū́pų (zū̃bų) neapdžiū́vo (nenudžiū́vo); píenas už lū́pos sakoma apie dar jauną, nepatyrusį vaikiną ar merginą: Dar pienas už lūpos, o prie vyrų lenda Jnš. Dar motinos pienas ant lūpų neapdžiūvo, o jau senus mokyti nori KrvP(Nmn). Da pienas nuo lūpų nenudžiūvo, ė jau an mergas eina Užp. Anoks ne vyras: pienai nenudžiūvę nuo zūbų Žem. paũkščio (paũkštės, gérvės, gul̃bės, katė̃s, kumẽlės) píeno nebùvo (netùri, trū́ksta) sakoma, kai yra visa ko, nieko nebetrūksta: Viso buvo – paukščio pieno nebuvo VP50. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl. Gavai valaką, vyrą prie valako, gervės pieno trūksta?! J.Balt. Gervės pieno jiem tik trūksta LTR(Pn). Ot gyvenimas kap ant šieno, tiktai trūksta gulbės pieno Gs. Viso buvo – katės pieno nebuvo S.Dauk. Visko buvo ant tų krikštynų, tik kumẽlės píeno nebùvo Mrc. píenu gìrdomas prižiūrėtas, be rūpesčio: Jis pienu girdomas augo Jnšk.

píenu ir medumì plū́sti būti labai derlingam, duodančiam gausų vaisių: Ir idant juos išvesčiau iš šios žemės ing žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8.

su šviežiù píenu (būti) susilaukti kūdikio: Jūzap, taip greitai vėl su šviežiù pienù! Krš.

kraũjas ir píenas; Gmž apie baltai rausvą, skaistų veidą. píeno žolė̃; P, Ak, LBŽ bot. gegužinė žvynšaknė (Lathraea squamaria).

rugių̃ piẽnelis Tl naminė degtinė.